BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR HU IT LT LV MT NL PL PT RO SK SL SV
   
 
 
Pradžia > Duomenys apie chemines medžiagas > Fizikiniai ir cheminiai duomenys


Reikalavimai fizikiniams ir cheminiams duomenims

   
 

Daugeliui pagal REACH registruotinų cheminių medžiagų reikės viso fizikinių ir cheminių duomenų paketo, aprašančio fizikines ir chemines savybes. Fizikiniai ir cheminiai duomenys naudojami fiziniam pavojui (pvz., degumui) nustatyti ir padėti numatyti galimus toksikologinius ar aplinkai kylančius pavojus, cheminių medžiagų išlikimą ir elgseną. Jie daugiausia naudojami saugaus tvarkymo tikslams, tačiau jais taip pat remiamasi, nustatant visų cheminės medžiagos gyvavimo etapų žmonėms ir aplinkai keliamą pavojų (žr. lentelę Poveikis bei fizikinių ir cheminių duomenų naudojimo būdai pagal REACH).


Fizikinių ir cheminių duomenų reikalavimai cheminėms medžiagoms, kurių kiekis yra viena arba daugiau tonų per metus (vienam registruotojui)

  • Lydymosi / užšalimo temperatūra (°C arba K): temperatūra, kurioje fazinis virsmas iš kietosios būsenos į skystąją vyksta normaliame atmosferos slėgyje. Informacija apie lydymosi temperatūrą turės įtakos pasirenkant metodą, skirtą pliūpsnio temperatūrai, degumui, savaiminiam degumui, oksidavimo ir sprogumo savybėms nustatyti.
  • Virimo temperatūra (°C arba K): temperatūra, kurioje skysčio sočiųjų garų slėgis yra lygus normaliam atmosferos slėgiui. Šie duomenys yra vienas iš kriterijų, naudojamų cheminei medžiagai priskirti atitinkamai degumo kategorijai.
  • Santykinis tankis (bematis): cheminės medžiagos tūrio masės, nustatytos 20°C temperatūroje, santykis su tokio paties tūrio vandens mase, nustatyta 4º C temperatūroje. Santykinis tankis nėra naudojamas klasifikuoti ir ženklinti (KŽ), tačiau ši informacija yra naudojama klampumui nustatyti ( kai reikia pavojaus įkvėpus klasifikavimo kriterijui).
  • Garų slėgis (Pa arba N/m2): sočiųjų garų slėgis virš kietosios arba skystosios cheminės medžiagos. Šie duomenys nenaudojami kaip KŽ kriterijus arba patvarumui, bioakumuliacinėms ir toksinėms (PBT) savybėms nustatyti, tačiau yra pagrindiniai parametrai nustatant išlikimą aplinkoje ir elgseną vertinant pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
  • Paviršiaus įtemptis (N/m): paviršiaus laisvoji energija vienam paviršiaus vienetui. Ji atitinka minimalų darbą, kurio reikia, kad paviršius prasiplėstų vienu vienetu. Paviršiaus įtemptis nėra nei KŽ kriterijus nustatant PBT savybes, nei konkreti savybė vertinant cheminių medžiagų riziką. Ji gali būti gairė nusprendžiant, ar cheminė medžiaga galėtų būti laikoma paviršiaus aktyviąja medžiaga pagal ES reglamentą 648/2004 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu 907/2006 – Plovikliai).
  • Tirpumas vandenyje (kg/m3 arba g/l): apibrėžiamas medžiagos soties masės koncentracija vandenyje tam tikroje temperatūroje. Ši savybė pati nėra KŽ kriterijus. Ji taikoma cheminėms medžiagoms, jei nėra papildomų mokslinių įrodymų dėl skilimo ir (arba) toksiškumo, kurių pakanka užtikrinti, kad nei pati medžiaga, nei jos skilimo produktai nesukels ilgalaikio ir (arba) uždelsto pavojaus vandens bendrijai.
  • Pasiskirstymo koeficientas: n-oktanolis / vanduo (Kow, bematis): apibrėžiamas kaip medžiagos, ištirpintos dviejų fazių sistemoje, sudarytoje iš n-oktanolio ir vandens, pusiausvyros koncentracijų santykis. Tai labai svarbus parametras cheminių medžiagų rizikai įvertinti, KŽ ir PBT vertinimui.
  • Pliūpsnio temperatūra (°C arba K): tai žemiausia temperatūra, su pataisa normaliam 101,3 kPa slėgiui, kurioje bandymo metodui apibrėžtomis sąlygomis virš skysčio atsiranda tiek garų, kad susidaro degus garų ir oro mišinys. Šie duomenys naudojami medžiagai priskirti atitinkamai degumo klasei.
  • Degumo savybės: tai yra piroforinės savybės, degumas ir degumas esant sąlyčiui su vandeniu.
    • piroforinės savybės: medžiaga turi piroforinių savybių, jei, esant įprastoms bandymo sąlygoms, savaime užsidega po penkių minučių sąlyčio su oru.
    • degumas:
      • degiosios dujos - tai dujos, kurios dega sumaišytos su oru esant 20°C temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui;
      • degusis skystis – tai skystis, kurio pliūpsnio temperatūra yra žemesnė už KŽ kriterijuose nustatytą viršutinę ribinę temperatūrą;
      • degi kietoji medžiaga yra lengvai užsideganti kietoji medžiaga (miltelių, granulių ar pastos pavidalo). Ji lengvai užsidega po trumpo sąlyčio su uždegimo šaltiniu (pavyzdžiui, degančiu degtuku), o liepsna greitai plinta;
      • degumas sąlytyje su vandeniu: tai medžiagos, kurios, susilietę su vandeniu, linkusios savaime užsidegti arba pavojingais kiekiais išskirti degiąsias dujas.
    Degumo savybių bandymai skirti medžiagai priskirti atitinkamai pavojingumo klasei.
  • Sprogumo savybės: medžiagos polinkis smarkiai ir greitai skaidytis, esant atitinkamoms sąlygoms, išskiriant šilumą ir (arba) dujas. Sprogumo savybių bandymai skirti sprogstamajai medžiagai priskirti atitinkamai pavojingumo klasei. Yra medžiagų, kurios, nors ir nepatenka nė į vieną iš sprogimo pavojaus klasių, yra ties sprogumo riba. Į tai reikia atkreipti dėmesį, šioms medžiagoms taikant tinkamą teiginį apie pavojų.
  • Savaiminio užsidegimo temperatūra (°C arba K): dujų ir skysčių savaiminio užsidegimo temperatūra ir kietųjų medžiagų santykinė savaiminio užsidegimo temperatūra.
    • dujos ir skysčiai: žemiausia temperatūra, kurioje bandomoji medžiaga užsidega, sumaišyta su oru bandymo metode apibrėžtomis sąlygomis.
    • kietosios medžiagos: žemiausia aplinkos temperatūra, kurioje tam tikras medžiagos kiekis užsidega apibrėžtomis sąlygomis.
    Šie duomenys klasifikavimui ir ženklinimui tiesiogiai nenaudojami, tačiau juos galima naudoti tvarkymo saugumui ir pavojui įvertinti.
  • Oksidacinės savybės: net būdamos pačios nedegios, oksidacinių savybių turinčios medžiagos gali būti kitos medžiagos užsidegimo priežastis arba prie to prisidėti. Šių savybių bandymai skirti oksidacinių savybių turinčiai medžiagai priskirti atitinkamai pavojingumo klasei, palyginant ją su viena ar daugiau etaloninių medžiagų.
  • Granuliometrija (efektyvus hidrodinaminis spindulys, m): EN 481 dokumente1 apibrėžti šie dalelių dydžiai:
    • įkvėpiamoji frakcija: dalelių masės frakciją, kurią galima įkvėpti nosimi ir burna;
    • krūtininė frakcija: dalelių masės frakcija, kuri praslenka gerklas;
    • alveolinė frakcija: dalelių masės frakcija, kuri pasiekia alveoles.
    Skirstant daleles pagal dydžius, naudingas parametras yra efektyvusis hidrodinaminis spindulys, arba efektyvusis Stokso spindulys Rs. Daleles pagal dydžius reikia skirstyti tam, kad būtų galima nuspręsti, koks vartojimo būdas yra tinkamiausias atliekant toksiškumo gyvūnams tyrimus (ūmus ar kartotinių dozių toksiškumas). Dalelių frakcijos pagal dydžius nustatomos, siekiant įvertinti galimą poveikį sveikatai darbo vietoje įkvėpus ore esančių dalelių.

Fizikinių ir cheminių duomenų reikalavimai cheminėms medžiagoms, kurių kiekis ≥ 100 tonų per metus (vienam registruotojui)

  • Patvarumas organiniame tirpiklyje: bandomosios medžiagos koncentracija procentais tirpiklio ekstrakte tam tikru laiku, palyginti su pradine bandomosios medžiagos koncentracija bandymo pradžioje, esant 0 laipsnių temperatūrai. Informacija apie medžiagos patvarumą tirpiklyje yra pageidautina, ypač kai pavyzdžius reikia laikyti.
  • Disociacijos konstanta: disocijavusių ir nedisocijavusių medžiagos formų koncentracijų santykis vandenyje esant pusiausvyrai. Kai organinė medžiaga yra jonizuojamoji, šie duomenys parodo, kokios cheminių medžiagų rūšys yra tam tikrame pH (medžiagos jonizuotos formos išlikimas aplinkoje ir toksiškumas gali ženkliai skirtis nuo atitinkamos neutralios molekulės).
  • Klampumas: fluido pasipriešinimo deformacijai veikiant šlyties jėgai arba tempimo jėgai matas (dažniausiai suvokiamas kaip priešinimasis tekėjimui). Šie duomenys naudojami vertinant pavojų žmonių sveikatai (dėl savo mažo klampumo skystos medžiagos ir preparatai žmonėms gali kelti pavojų juos įkvėpus).

 

Reikalavimų fizikiniams ir cheminiams duomenims vykdymas

Gamintojai ir importuotojai turi įvykdyti 4 pakopas, kad atitiktų registracijai keliamus informacijos reikalavimus: 1) rinkti esamą atitinkamą informaciją, 2) nustatyti informacijos poreikius, 3) nustatyti informacijos spragas ir 4) jei reikia, gauti naujų duomenų arba pasiūlyti bandymų strategiją (daugiau informacijos rasite skyriuje Duomenų reikalavimų laikymosi schema).
Turimi fizikiniai ir cheminiai duomenys yra eksperimentiniai arba ne eksperimentiniai. Jie skelbiami įvairiuose šaltiniuose (aplinkosaugos aspektų vadovuose, moksliniuose žurnaluose, duomenų bazėse). Šie šaltiniai gali būti pagrindinės nuorodos (geriausias metodas) arba antrinės. Tai gali būti istorinių duomenų šaltiniai (atitinkamai, jei patikimi ir autoritetingi, turi būti naudojami laikantis įrodomosios galios požiūrio). Lentelėje Fizikinių ir cheminių duomenų, kuriems taikomi REACH reikalavimai, šaltiniai yra trumpas naudingų fizikinių ir cheminių duomenų šaltinių sąrašas. Jie yra pateikti iš Gairių dėl reikalavimų informacijai pagal REACH. Pažymėtina, kad kai kurios savybės nėra įtrauktos į standartinius vadovėlius ar mokslinius leidinius: patvarumas organiniame tirpiklyje ir skilimo produktai, klampumas ir granuliometrija.
Turimi duomenys turi būti įvertinami siekiant nustatyti, ar rezultatai pagrįsti ar ne (pakankama kokybė, tikslumas ir atgaminamumas). Pavyzdžiui, istoriniai duomenys turi būti patikrinami, nes kartais originalių bandymų ataskaitų nėra arba jos nebaigtos.
Rezultatai yra moksliškai priimtini, jei eksperimentiniai duomenys gauti bandymais, atliekamais naudojant atitinkamą standartizuotą metodą, laikantis GLP2 (yra įvairių EBPO3 ir EK4 tyrimų gairių: žiūrėkite lentelę Fizikinių ir cheminių savybių nustatymo metodai pagal REACH). Jei eksperimentiniai duomenys buvo gauti bandymais, atliktais ne pagal GLP reikalavimus, jie taip pat pripažįstami, jei jie buvo gauti naudojant atitinkamą bandymų metodą ir yra pakankama kokybės procedūrų dokumentacija (pvz., atitinka sistemą ISO 170255). Kartais, kai naudojamas ne standartinis tyrimų metodas, dėl jų galimo plataus modifikacijų ir variantų spektro, būtina specialistų nuomonė.
Kai duomenys yra ne eksperimentiniai, fizikinės ir cheminės savybės gali būti įvertinamos naudojant kompiuterinę programą, pagrįstą kiekybiniais sandaros savybių ryšiais (KSSR), arba prognozuojamos, taikant analogų principą. KSSR yra matematinis cheminės sandaros ir tam tikros fizikinės bei cheminės savybės ryšys. Kai kurios patikimos programos nusakytos Gairėse dėl reikalavimų informacijai pagal REACH. Šiais modeliais negalima prognozuoti kai kurių savybių: pliūpsnio temperatūros, degumo, sprogumo, savaiminio užsidegimo temperatūros, oksiduojamųjų savybių, granuliometrijos ir patvarumo organiniuose tirpikliuose. Prognozės remiantis aiškiais KSSR modeliais gali būti pripažįstamas, jei jas papildo tinkama ir patikima dokumentacija. Jei jos nėra, norint naudoti KSSR vertinimo metodus, reikia specialistų nuomonės. Jei praktiškai įmanoma, savybes prognozuoti visada geriau naudojantis mažiausiai trimis skirtingais metodais. Analogų metodu įvertinama žinoma vienos cheminės struktūros savybė, o paskui atliekamas šios informacijos įvertinimas (kiekybinis arba kokybinis) neišbandytai cheminei medžiagai (-oms). Šį metodą turi įvertinti ekspertai. Svarbu pabrėžti, kad praktiškai analogų taikymas fizikinėms ir cheminėms savybėms nėra plačiai rekomenduojamas, kadangi patikimų duomenų įprastai turi būti arba jie yra lengvai gaunami.
Kai turi būti atliekamas bandymas, naudinga apsvarstyti jo atlikimo tvarką. Kai reikia atlikti visą paketą fizikinių ir cheminių bandymų, geriausia, kad jie būtų atliekami pagal planą, apibendrintą schemoje Fizikinių ir cheminių tyrimų pakopinė bandymų sistema. Atkreipkite dėmesį, kad tam tikrais atvejais bandymų atlikti techniškai neįmanoma arba nebūtina. Daugiau informacijos rasite lentelėje Standartinių fizikiniams ir cheminiams bandymams taikomų reikalavimų pritaikymas pagal REACH.
Eksperimentiniai bandymai turi būti atliekami laikantis pripažintų bandymo metodų ir geriau kokybės užtikrinimo režimu (galbūt geros laboratorinės praktikos sąlygomis, nors tai ir nėra REACH taikomas reikalavimas). GLP standartus atitinkantys metodai ir praktika prisideda prie pateikiamų duomenų skaidrumo ir patikimumo, užtikrindami jų kokybę ir vientisumą.


1. CEN (2006). EN 481 document „Workplace atmospheres — size fraction definitions for measurement of airbone particles.“

2. GLP – gera laboratorinė praktika

3. EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

4. EK – Europos Komisija

5. ISO 17025 yra Tarptautinė kokybės užtikrinimo sistema, skirta bandymų ir kalibravimo laboratorijoms. Ji apibrėžia bendruosius reikalavimus kompetencijai atlikti bandymus ir (arba) kalibravimą, įskaitant mėginių ėmimą. Ji apima bandymus ir kalibravimą, atliekamus standartiniais, ne standartiniais ir laboratorijoje sukurtais metodais.



logo CNRS

Prévention du risque chimique, Prancūzija, 2007
Šis dokumentas pateikiamas tik informavimo tikslais ir jokiomis aplinkybėmis nėra teisinė konsultacija. Vienintelė autentiška teisės akto nuoroda yra REACH reglamento tekstas (Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006).